- grikštelėti
- grìkštelėti, -ėja (-ia), -ėjo 1. tr., intr. kiek sugriežti (dantimis): Buvo apstoję gelt dantį, ale valgydamas grìkštelėjau (užkliudžiau dantį už dančio), ir vėl pradėjo Srv. Dantį grìkštelėjau Pbr. Aleksys net dančiu grikštelėjo, net jam akys paraudo pykčiu Vaižg. 2. intr. džirgžtelėti, čirkštelėti; girgžtelėti: Tik susyk ėmė ir grikštelėjo burnoje rš. Duona gardi, tik kai koks žvirgždas grìkštelia [valgant] Dkš. Nuo lengvų žingsnių grikštelėjo takelio smėlys rš. Grikštelėjo durys J.Jabl. Langas grikštelėjo ir atsidarė J.Jabl. 3. tr., intr. nikstelėti, išsinarinti: Koją grìkštelėjo Gr. Vakar ranka grikštelėjo, o šiandie nei darbo negaliu dirbti Slč.
Dictionary of the Lithuanian Language.